Dienos klausimas
Ar žinote, kad pildydami gyventojų pajamų ir turto deklaracijas, visais 2016 m. įmokų ir skolų klausimais turite kreiptis į SODRĄ, o ne į teritorinę ligonių kasą?
Taip, žinau
Nežinau
Man neaktualu

Pradžia


ŠIAULIŲ TLK: SUDARANT SUTARTIS SU GYDYMO ĮSTAIGOMIS PRIORITETAS – VAIKŲ SPECIALIZUOTOMS MEDICINOS PASLAUGOMS

Šiaulių respublikinės ligoninės (ŠRL) Moters ir vaiko klinikoje aptartos skubios ir specializuotos medicinos pagalbos vaikams organizavimo bei vaikų srautų valdymo problemos Šiaulių apskrityje. Pasitarime, kuriame dalyvavo Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika, LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas, Šiaulių respublikinės ligoninės vadovė Vaiva Makštutienė, ŠRL Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas, Šiaulių apskrities rajonų ligoninių vadovai, socialinių paslaugų centrų atstovai ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai, nuspręsta siūlyti Šiaulių krašte sukurti integruotos vaikų sveikatos priežiūros modelį, klasterį bei pradėti nuo mokymų skubią medicinos pagalbą vaikams teikiantiems medikams organizavimo.

 Įgyvendinant ketvirtąjį ligoninių restruktūrizacijos etapą Radviliškio, Kuršėnų ir Joniškio ligoninėse uždaryti vaikų ligų skyriai. Šiaulių TLK direktorius apžvelgė praėjusio laikotarpio rezultatus bei įvertino patirtį: „Specializuotos ir skubios medicinos pagalbos vaikams teikimas Šiaulių krašte ir uždarius šiuos skyrius vyksta gana sklandžiai, tačiau dar turime nemažai padaryti, norėdami saugesnės ir efektyvesnės pagalbos vaikams“.  

 Šiaulių TLK direktorius Remigijus Mažeika visų pirma padėkojo Šiaulių respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos medicinos personalui, gydančiam iš rajonų, kuriuose nebeliko vaikų ligų skyrių, atvežamus pacientus. Šiaulių TLK nuotrauka. 

 

„Be papildomų investicijų vargu ar kas sutiktų daryti tokias permainas, bet jūs sugebėjote, nors patalpos reikalauja esminių pakeitimų, be to, būtina investuoti į žmogiškuosius išteklius“, – sakė R. Mažeika Šiaulių respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos medicinos personalui. Direktoriaus teigimu, Šiaulių TLK pasirengusi padidinti sutartinę sumą ŠRL Moters ir vaiko klinikai, kad čia dirbantiems pediatrams būtų atlyginta už išaugusius pacientų srautus ir padidėjusį darbo krūvį.

 Vis dėlto pirmo ir antro lygio vaikų sveikatos priežiūra regione, R. Mažeikos nuomone, galėtų būti efektyvesnė. Pateikęs palyginamąją vaikų gydymo stacionare analizę Šiaulių TLK vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje, o taip pat ir Šiaulių apskrityje, net dešimt kartų dažniau nei Europos šalyse stacionare vis dar gydomos paprastos infekcijos, ūmūs bronchitai, tonzilitai, kurie sėkmingai galėtų būti gydomi ambulatorijos sąlygomis, todėl reikėtų stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, plėtoti nestacionarines paslaugas.  Pavyzdžiui, Pakruojo rajono savivaldybėje yra 3124 vaikai, o už stacionarines paslaugas pateikta apmokėti pagal 1128 atvejus. Akivaizdu, kad tai negali būti pagrindžiama medicininėmis indikacijomis.

 

Šiaulių TLK vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje, o taip pat ir Šiaulių apskrityje, net dešimt kartų dažniau nei Europos šalyse stacionare vis dar gydomos paprastos infekcijos, ūmūs bronchitai, tonzilitai, kurie sėkmingai galėtų būti gydomi ambulatorijos sąlygomis. Šiaulių TLK nuotrauka.

Kad skubi medicinos pagalba vaikams be trikdžių būtų teikiama rajonuose, ypač tuose, kur nebėra vaikų ligų skyrių, Šiaulių TLK nuo balandžio finansuoja papildomas greitosios medicinos pagalbos brigadas. Esant medicininėms indikacijoms šios brigados galės pervežti vaikus į ŠRL Moters ir vaiko kliniką.

 Jeigu į Šiaulių respublikinę ligoninę iš rajono bus atvežtas ligonis, kuriam nėra būtinas stacionarinis gydymas, medikams rekomenduojama nakčiai pritaikyti stebėjimo paslaugą, o rytą, jeigu yra poreikis,  bendradarbiaujant su savivaldybių socialinių paslaugų centrais organizuoti ligonio parvežimą. Ligonių pervežimui iš Šiaulių respublikinės ligoninės tęstiniam gydymui  rajonų ligoninės galėtų naudoti ir neseniai gautus naujus GMP automobilius. Taip būtų sumažintas krūvis apskrities GMP tarnybai, ir ši dirbtų operatyviau.

Pakruojo rajono ligoninės direktorius Vygantas Sudaris nenorėjo sutikti, jog dauguma ligonių galėjo būti gydomi ambulatorijos sąlygomis arba dienos stacionare. Esą vaikų iš kaimo tėvai į gydymo įstaigą neprivežios, o šeimos gydytojas ar felčeris namuose ligonio taip pat neturės galimybės aplankyti, nes pirminės grandies medikams trūksta transporto priemonių, net dviračių.

 Pakruojo ligoninės direktoriui priminta, kad aplinkiniuose rajonuose socialinės problemos vis rečiau sprendžiamos medicinos sąskaita, kad šeimos gydytojas ar slaugytoja privalo lankyti ligonius, leisti vaistus ir atlikti kitas savo pareigas, o pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) ir savivaldybės vadovai – užtikrinti būtinų priemonių skyrimą. Deja, analizė rodo, kad Pakruojo PSPC pediatrai pernai nė karto neatliko greitojo streptokoko antigeno nustatymo testo, o stacionare buvo gydytas net 131 toks ligonis. 

 „Kai savo darbo neatlieka šeimos gydytojai, kenčia visi aukštesnio lygio medikai. Į priėmimo skyrius plūsta nevaldomi srautai pacientų, iš kurių 60–70 procentų neturėtų praverti ligoninės durų, jeigu paslaugą būtų gavę laiku pas savo šeimos gydytoją“, – konstatavo RŠL laikinoji direktorė Vaiva Makštutienė. Jos nuomone, be reikalo ligoninėje praleista diena didina paciento riziką užsikrėsti hospilaline infekcija ir gali lemti didesnį paciento sergamumą ateityje.

 Diskusijoje dalyvavusio LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo, profesoriaus Rimanto Kėvalo teigimu, sveikatos sistema turi užtikrinti vaiko teisę į kokybišką sveikatos paslaugą. Šiaulių TLK nuotrauka.

 

„Susitarkime dėl pamatinių dalykų: stacionarinės paslaugos ir jų didinimas yra kelias į niekur“, – pabrėžė profesorius R. Kėvalas. Jo nuomone, reikėtų užbrėžti raudoną liniją tarp sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų: „ponai savivaldybėje socialinėms paslaugoms gauna didžiulius pinigus, kurių neišnaudoja pagal paskirtį“.

 Šiaulių regioną R. Kėvalas vadino pirmeiviu gerąja prasme, nes vaikų skyrių uždarymas mažuose rajonuose yra pozityvus procesas. Kartu profesorius siūlė stiprinti skubios medicinos pagalbos vaikams organizavimą. „Rajone gali būti meningokemija, gali vaiką partrenkti automobilis. Kas čia ir dabar, nelaukdamas, kol atvažiuos medikai iš Šiaulių, pacientui suteiks skubią specializuotą pagalbą? Kur pacientą transportuos greitoji medicinos pagalba? Kas nuspręs, kur turi keliauti ligonis:  į rajono ligoninę – kol atvažiuos reanimobilis iš Šiaulių – ar galbūt tiesiai į Šiaulius?“, – klausimus kėlė diskusijos dalyvis.

Šiaulių respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas. Šiaulių TLK nuotrauka.

 ŠRL Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas kvietė neužkrauti visų pasaulio rūpesčių ant medikų pečių: „Visi žino, kad ligoninėje pagydys, pamaitins ir kažkokiu būdu pasikvietę greitąją pagalbą parveš namo. Liūdna, kad medikai turi spręsti ir socialines problemas, ne tik rūpintis sveikatos priežiūra. Labai norėčiau, kad salėje būtų žmonės, kurie sprendžia mašinų ir dviračių klausimus. Jeigu reiks, ir aš pasiruošęs nupirkti dviratį felčeriui“.

Pasitarimo dalyviai. Šiaulių TLK nuotrauka.

Pasitarimo dalyviai siūlė sukurti skubios medicinos pagalbos vaikams teikimo klasterį, nes Šiaulių  regionas nutolęs nuo šalies universitetų ligoninių ir jaučia jaunų specialistų ir apskritai gydytojų stoką.

Taip pat nuspręsta organizuoti mokymus paramedikams, GPM personalui, priėmimų skyriuose dirbantiems medikams, kad vaikas gautų kokybišką ir saugią medicinos pagalbą ten, kur reikia. Pirmas žingsnis – sudaryti darbo grupę integruotam vaikų sveikatos priežiūros modeliui Šiaulių regione sukurti.

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Irena Budrienė

Šiaulių teritorinės ligonių kasos

Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 41) 596 135 El. paštas: irena.budrienė@vlk.lt

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888

 

 




Twitter MySpace LinkedIn Facebook
darbo laikas
I-IV : 8.00-12.00 12.45-17.00
V : 8.00-12.00 12.45-15.45
Gyventojų aptarnavimas