Dienos klausimas
Ar žinote, kad sudariusiose sutartį su teritorine ligonių kasa gydymo įstaigose 6–14 m. vaikams sveiki krūminiai dantys yra nemokamai dengiami silantais, apsaugančiais nuo ėduonies?
Taip, žinau.
Ne, nežinau.
Man neaktualu.

Pradžia


TYLESNĖ APLINKA PALANKI ŽMONIŲ SVEIKATAI

Triukšmas yra vienas iš visuomenės sveikatos rizikos veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką visuomenės sveikatai. Jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai, turi neigiamos įtakos mūsų sveikatai bei trukdo kasdienei veiklai, miegui, poilsiui, mokymuisi ir bendravimui, o garsiai ir ilgai klausydamiesi muzikos per ausinukus paaugliai rizikuoja prarasti klausą.

Triukšmą sumažinti – realu  

Triukšmas ne tik dirgina – jis gali pažeisti klausą, dėl triukšmo gali sumažėti darbo kokybė ir gebėjimas mokytis, padidėti stresas, sutrikti miegas. Ilgalaikis triukšmas gali sukelti net rimtus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, gali padidėti kraujospūdis, vystytis širdies ir kraujotakos sistemos ligos, įvykti insultas. Ir atvirkščiai – gyvenantys tylesnėje aplinkoje žmonės jaučiasi geriau, todėl ne be reikalo vienu iš gyvenamosios vietos kokybės vertinimo kriterijų yra garsinė aplinka. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta – per metus prarandami sveiko gyvenimo metai – yra antra po aplinkos oro taršos lemiamos ligų naštos. 

„Jei žmonėms bus suteiktos galimybės gyventi tylesnėje aplinkoje, gyventojų fizinė ir psichinė sveikata bei gyvenimo kokybė tikrai pagerės, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Uscila, pabrėždamas, kad būtent dėl to ministerija nuosekliai siekia sumažinti triukšmą mūsų aplinkoje.

Anot jo, atsižvelgiant į žalingesnį infragarso ir žemo dažnio garsų poveikį visuomenės sveikatai, palyginti su įprastu triukšmu, visai neseniai pakeistoje Lietuvos higienos normoje infragarso bei žemo dažnio garsų ribiniams dydžiams gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose nustatyti griežtesni reikalavimai, palyginti su tais, kurie taikomi įprastam triukšmui vertinti.

Laukdama naujų PSO rekomendacijų dėl aplinkos triukšmo Europos regionui, SAM pradėjo rengti ir naujos redakcijos triukšmo ribinius dydžius reglamentuojančios higienos normos pakeitimus. Be to, siekdama sumažinti žalingą triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, SAM parengė ir ministrų kabinetas patvirtino naują tvarką, kaip didžiuosiuose šalies miestuose ir didžiausio intensyvumo keliuose bei geležinkeliuose bus sprendžiamos transporto keliamo triukšmo valdymo problemos.

„Iki šiol atskiros savivaldybės triukšmo problemą spręsdavo kiekviena savaip, o dabar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Lietuvos transporto saugos administracija turės laikytis vieningos tvarkos planuojant transporto triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, skirtas apsaugoti triukšmingiausiose vietovėse gyvenančius žmones, – pasakoja jis. – Suprantama, visai išvengti triukšmo nepavyks, tačiau jį sumažinti yra realu.  Siekiame, kad vietose, kuriose viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, triukšmas kas 5 metus mažėtų po 2,5 proc. ar daugiau“.

Pilietinės iniciatyvos gali sudrausminti triukšmadarius

SAM primena, kad šiuo metu ramybės laikas gyvenamosiose patalpose Lietuvoje yra nuo 7 val. vakaro iki 7 val. ryto, todėl jei tuo metu gretimame bute, laiptinėje ar kieme kas nors triukšmauja, galima kreiptis į policiją, kad ji triukšmadarius sudraustų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nagrinėja gyventojų prašymus ir skundus dėl transporto bei pramoninio triukšmo.

Yra ir kitų galimybių sumažinti buitinį bei žmonių pramoginės veiklos keliamą triukšmą ir kovoti su triukšmadariais, ypač vasarą, kai jo, palyginus su kitais metų laikais, padaugėja. Dažniausiai skundžiamasi iš laisvalaikio praleidimo vietų pro atvirus jų langus ir duris sklindančiu triukšmu. Triukšmingi neretai būna ir lauke organizuojami renginiai. Todėl siekdamos sumažinti triukšmą, savivaldybės nustato muzikinių ir kitų masinių renginių trukmę, prižiūri, kaip laikomasi savivaldybių triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, kuriose nustatyti reikalavimai, padedantys spręsti su viešosios rimties trikdymu ar viešosios tvarkos pažeidimais susijusias problemas. Savivaldybės gali riboti laiką, kai leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas, kuriose draudžiama jais prekiauti, o mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose prekybos ir viešojo maitinimo vietose galima vykti tik tada, kai tam neprieštarauja namo gyventojai.

SAM primena, kad siekdamos efektyviau spręsti dėl triukšmo viešose vietose kylančias problemas, savivaldybės turėtų atsižvelgti į gyventojų nusiskundimus dėl triukšmo laisvalaikio praleidimo vietose ir imtis prevencinių priemonių, kad viešoji tvarka ir rimtis nebūtų pažeista. „Taigi, daugeliu atvejų triukšmas, sklindantis iš laisvalaikio objektų, gali būti sumažintas gyventojų pilietinių iniciatyvų dėka“, – sako V.Uscila.

Garsi muzika per ausinukus – rizika klausai

Yra dar viena problema, kurios masto, anot V. Uscilos, kol kas daugelis dar nesuvokia, – paauglių klausos sutrikimų rizika. „Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro Sveikatos ir vartotojų apsaugos instituto duomenimis, dėl pramoginių renginių metu patiriamo triukšmo apie 17 proc. paauglių klausa yra susilpnėjusi, nors jie apie tai nė nežino. Neigiamą įtaką klausai daro ir pastaruoju metu išpopuliarėję ausinukai, per kuriuos garsiai klausomasi muzikos. Riziką po penkerių ar daugiau metų prarasti klausą patiria 5–10 proc. jaunųjų muzikos klausytojų, kurie per ausinukus garsiai klausosi muzikos ilgiau nei po vieną valandą per dieną“, – sako jis.

Pasak specialisto, garsus muzikos klausymasis su ausinėmis taip pat trukdo susikaupti ir laiku reaguoti į informaciją iš aplinkos. Toks muzikos klausymasis gali sutrukdyti išvengti nelaimingų atsitikimų einant šalia kelio ar per gatvę, nes laiku neišgirsite privažiuojančių automobilių garso. „Rekomenduojama muzikos klausytis tokiu garsumu, kad ji netrukdytų išgirsti šalia esančių žmonių, o padidintos rizikos aplinkoje ausinių visai nenaudoti“, – pataria V. Uscila.

O jeigu žmogų vargina spengimas ausyse ir praėjus kelioms valandoms po to, kai jis kurį laiką praleido triukšmingoje aplinkoje, arba jaučia, kad neprigirdi, specialistai pataria nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Gyventojai, besiskundžiantys dėl kaimynų keliamo ar iš gatvės sklindančio triukšmo

(Europos Komisijos statistikos agentūros EUROSTAT 2016 m. duomenys)*

Šalis

Triukšmu besiskundžiančių gyventojų dalis (proc.)

Europos Sąjunga (ES-28)

17,9 (vidurkis)

Malta

26,2

Vokietija

25,1

Nyderlandai

24,9

Portugalija

23,1

Rumunija

20,3

Graikija

19,9

Liuksemburgas

19,7

Danija

18,2

Šveicarija

17,8

Prancūzija

17,7

Austrija

17,3

Švedija

17,1

Jungtinė Karalystė

17,0

Ispanija

16,2

Italija

16,2

Belgija

15,6

Kipras

15,6

Čekija

14,5

Lietuva

13,4

Slovėnija

13,4

Latvija

13,3

Lenkija

13,0

Serbija

12,2

Vengrija

12,2

Slovakija

12,1

Suomija

12,0

Estija

10,4

Norvegija

10,1

Bulgarija

10,0

Kroatija

8,5

Airija

7,9

Makedonija

7,4

*Triukšmu besiskundžiančių gyventojų skaičiaus rodiklis laikomas vienu iš darnaus vystymosi rodiklių, atspindinčių gyventojų sveikatą ir savijautą.

 

SAM Ryšiai su visuomene

 




Twitter MySpace LinkedIn Facebook
darbo laikas
I-IV : 8.00-12.00 12.45-17.00
V : 8.00-12.00 12.45-15.45
Gyventojų aptarnavimas