Dienos klausimas
Ar žinote, kad asmeniui sužalojus kitą žmogų, už kurio gydymą ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis, žala PSDF biudžetui išieškoma iš ją padariusio fizinio asmens.
Taip, žinau.
Ne, nežinau.
Man neaktualu.

Pradžia


ŠEIMOS GYDYTOJAS: PACIENTAI LIGAS LINKĘ DIAGNOZUOTI INTERNETE

Šeimos gydytojas Gintaras Noreika sako, kad internetas ir socialiniai tinklai pastaruoju metu yra tapę pagrindiniu pacientų žinių šaltiniu – ten jie semiasi įvairios informacijos sveikatos,  gydymosi klausimais. Neretas pacientas, deja, pats bando diagnozuoti sau ligą. Jau dvidešimti metai pacientus konsultuojantis gydytojas pataria, kaip nepasiklysti skelbiamoje informacijoje.


 

Pasak G. Noreikos, internete, socialiniuose tinkluose labai gausu klaidinančios informacijos. Tad pacientui, prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus dėl savo sveikatos, gyvybiškai būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju.

 

Šeimos gydytojas Gintaras Noreika. Asmeninio archyvo nuotrauka.

 

„Pasklaidę interneto puslapius ir atėję pas gydytoją, pacientai dažnai pažeria nepagrįstų reikalavimų.  Žmonės dažnai mano geriau žinantys, ko jiems reikia, savaip bando išspręsti sveikatos problemas. Jei pacientas „pasiklydo" ir dar neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo užsiregistravo pas jam tuo metu nereikalingą specialistą, geriausiai padeda nuoširdus, ramus pokalbis, problemos išsiaiškinimas ir sprendimo būdų aptarimas", – sako šeimos gydytojas G. Noreika.

 

Paskatino labiau domėtis sveikata

 

Domėjimasis sveikatos paslaugomis internete, pasak gydytojo, turi du lazdos galus. Vieną vertus,  pacientai linkę patys diagnozuoti ligą, kitą vertus – nuolatinis domėjimasis skatina susirūpinti savo ir artimųjų sveikatos būkle.

 

„Per dvidešimt metų pasikeitė daugumos žmonių buitis, įpročiai, požiūris į sveikatą. Jie labiau išprusę, dažniau lankosi pas gydytoją profilaktiškai, mažėja užleistų ligų. Pacientai domisi savo sveikatos rodikliais, sveika gyvensena, maisto kokybe, jie stengiasi būti fiziškai aktyvūs, siekia išvengti rizikos veiksnių. Tiesa, vaikai, skirtingai nei suaugusieji, vis mažiau aktyvūs, turi antsvorio, o naujos komunikacijos priemonės daro neigiamą įtaką jauniems žmonėms – jiems vis daugiau kyla tarpusavio bendravimo problemų", – pastebi G. Noreika.

 

Pasak G. Noreikos, klavišų visuomenės amžiuje gydytojui kaip niekada iki tol labai svarbu mokėti kalbėtis, rasti raktą į dialogą su pacientu. „Su kiekvienu žmogumi tenka rasti bendrą kalbą net sunkiais ir delikačiais klausimais. Tiek pacientas, tiek gydytojas turi suprasti vienas kitą, nes nuo gero kontakto priklauso konsultacijos sėkmė", – mano šeimos gydytojas.

 

Padidino eiles pas gydytojus

 

Panevėžio rajone šeimos gydytoju dirbantis G. Noreika teigia, kad kasmet pas jį apsilanko vis daugiau pacientų, kasmet ilgėja ir pacientų eilės. „Per pastarąjį dešimtmetį šeimos gydytojo teikiamų paslaugų vis daugėjo – gydytojui priskirta ligų prevencija, įvairūs tyrimai prieš operacijas ar specialistų konsultacijas, pooperacinė ligonių priežiūra, skiepijimas, įvairių pažymų, siuntimų į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pildymas ir kt. Taigi pacientai pas šeimos gydytoją lankosi dažniau, jiems reikia skirti daugiau laiko", – teigia G. Noreika.

 

Gydytojas stengiasi rasti laiko visiems pacientui rūpimiems klausimams. Šeimos gydytojui svarbu peržvelgti paciento sveikatos istorijos ankstesnius duomenis, laukiant ateinančio paciento. „Be abejo, pacientui reikia padėti atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, nuomonių. Čia ne mažiau svarbi visa su gydytoju dirbančiųjų komandos pagalba – slaugytojas, socialinis darbuotojas. Jų bendradarbiavimas, sutarimas ir pasitikėjimas vieni kitais yra svarbus padedant pacientui", – dėmesį atkreipė gydytojas.

 

Eiles mažina ir pilietiškumas

 

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pacientai patys laisvai renkasi gydymo įstaigą bei šeimos gydytoją. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims už šeimos gydytojo paslaugas mokėti nereikia. Svarbu, kad gyventojai būtų prisirašę įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tai galioja tiek viešosiose gydymo įstaigose, tiek privačiose.

 

Eiles pas gydytojus galėtų mažinti ir patys pacientai, primena VLK specialistai. Jie kviečiami būti drausmingi ir pilietiški – jei dėl kokių nors priežasčių užsiregistravę pas gydytoją atvykti negali – pacientai apie savo neatvykimą turėtų pranešti bent prieš parą. Gydymo įstaiga, žinodama, kad pacientas neatvyks, galės pasiūlyti tuo laiku pasinaudoti kitam šių paslaugų eilėje laukiančiam žmogui. Tokiu atveju pas gydytoją greičiau pateks pacientai, kuriems ši pagalba tądien būtina.

 

Beje, eilės gydymo įstaigose skelbiamos ir ligonių kasų interneto svetainėse.

 

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantas Zagrebajev
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
Tel. (8 5) 236 4105
El. paštas rimantas.zagrebajev@vlk.lt 

 

Ligonių kasos kviečia:

 

Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba 8 700 88888.




Twitter MySpace LinkedIn Facebook
darbo laikas
I-IV : 8.00-12.00 12.45-17.00
V : 8.00-12.00 12.45-15.45
Gyventojų aptarnavimas